Viskas apie alyvą ir jos parinkimą
Klientų aptarnavimo linija
telefonu I-V 8:00-17:00:
LT: +370 620 99676
LV: +371 613 03010
EE: +372 580 45252

Viskas apie alyvą ir jos parinkimą

2021-05-05

 ALYVOS KLAMPUMAS, KOKYBĖ IR TIPAI

 KĄ REIŠKIA ALYVOS KLAMPUMAS?

Alyvos klampumą nurodo SAE skaičiai, pavyzdžiui 10W40.

Pirmas skaičius prieš W raidę - šaltos alyvos klampumas, svarbus žiemą. Kuo skaičius mažesnis, tuo skystesni tepalai šaltame ore. Kai tepalai skystesni, starteriui lengviau sukti variklį. Šalto tepalo klampumas matuojamas -18°C temperatūroje. 5W klampumo alyva sustingsta maždaug -40°C šaltyje. Dar būna pirkti 0W klampumo alyvos. Jos klampumas toks pat kaip ir 5W, tačiau 0W visiškai nustoja tekėti dar žemesnėje temperatūroje nei -40°C. Tokių šalčių Lietuvoje nebūna, todėl pirkti 0W neverta.

Antras skaičius po raidės W nurodo alyvos klampumą darbinėje temperatūroje 100°C. Negalima paprastai atsakyti, koks tepalas geresnis - skystesnis ar klampesnis. Skystesnės alyvos (W30) privalumas - tokia alyva šiek tiek sumažina trintį tarp variklio mazgų, todėl variklis tampa ekonomiškesnis. Bet skysta alyva skvarbesnė ir lengviau teka pro tarpelius tarp tepamų dalių, todėl senuose ar labai sudėvėtuose varikliuose dėl skysto tepalo gali būti nepakankamas tepalo spaudimas. Dėl pernelyg mažo spaudimo koks nors mazgas gali būti tepamas nepakankamai. Taip pat daugiau skystos alyvos gali patekti į cilindrus ir ten sudegti - reikės daugiau ir dažniau papildyti. Klampesnės alyvos (W50) privalumas - ji sudaro storesnę ir atsparesnę tepalo plėvelę. Bet naujuose varikliuose, kuriuose tarpai tarp tepamų paviršių maži, didelio klampumo tepalas sunkiau skverbiasi į tarpus tarp paviršių.

ALYVOS KOKYBĖ

Alyvos kokybę nusako API klasės. Ant alyvos etiketės, dažnai kamputyje ir mažomis raidėmis būna užrašytas kodas, panašus į tokį:

API SJ/CF

API naudoja skirtingus kodus benzininiams ir dyzeliniams varikliams. Pirma raidė "S" arba "C" nurodo, kokio tipo varikliams skirtas kodas. Po S raidės einantis kodas yra kokybės klasė benzininiams varikliams, po C - dyzeliniams. Kuo toliau nuo abėcėlės pradžios yra kodas (SG, SH, SJ, SL, SM... ir dyzeliniams CF, CG, CH, CI, CJ...), tuo aukštesnius reikalavimus alyva atitinka. SA žemiausios kokybės, SB geresnė ir taip toliau. Šiuo metu dauguma pusiau sintetinių alyvų yra API SJ/CF ir geresnės kokybės. SH klasė laikoma pasenusia, bet tinka mašinoms, pagamintoms iki 1996 metų. SJ klasės alyva pradėta naudoti 1998 metais ir tinka daugeliui dabar naudojamų automobilių. SI klasės nėra, nes kodas buvo praleistas dėl panašumo į "Systeme International" santrumpą. SL pradėta naudoti 1998 metais, SM - 2004, naujausia SN klasė - 2010 metais

Dar yra naudojamas europietiškas ACEA reitingas, bet juo galima nesidomėti, nes tiek ant alyvos etiketės, tiek automobilio pase būna nurodyta amerikietiška API klasė. Jei automobilio priežiūros instrukcijoje vietoje API nurodytas koks nors gamintojo naudojamas alyvos kodas, pavyzdžiui Volkswagen WV 502.00, tai ACEA reitingas dažniausiai taip pat nenurodomas.

Volkswagen'as turi savo alyvų klasifikaciją, kuri rašoma panašiai į "VW 502.00" ar "VW 502.00/505.00". Jei alyva sertifikuota Volkswagen'o, etiketės kamputyje šie skaičiai bus užrašyti. Jei tiksliai nežinoma, kokia alyva turėtų būti pagal VW klasifikaciją, benzininiams varikliams daugeliu atveju turėtų tikti SM klasės alyva.

ACEA klasifikacija, jeigu nėra jokių kitų nurodymų, reikėtų vadovautis parenkant alyvą Europoje pagaminto automobilio varikliui. Ši klasifikacija skirsto tik variklines, tiek lengvojo, tiek komercinio transporto alyvas, turi ne vieną redakciją ir pakeitimus, todėl nelabai paprasta ją perprasti. Tarkim, alyva atitinkanti minimalius „ACEA A3/B3“ 2004 metų redakcijos klasifikacijos reikalavimus, toli gražu savo savybėmis neprilygsta alyvai, atitinkančiai minimalius „ACEA A3/B3“ 2008 metų redakcijos klasifikacijos reikalavimams, todėl dažniausiai lieka pasitikėti tik naudojamos alyvos gamintoju. Nepateikęs tikslios informacijos, dažnas gamintojas naudojasi šiomis aplinkybėmis ir tiekia vartotojams senesnių reikalavimų žemesnės kokybės, bet pigesnes alyvas. Šiandien galiojanti 2008 metų „ACEA“ klasifikacijos redakcija išskiria tris alyvų grupes:

  1. Žymimos raidžių junginiu ir skaičiais: „ACEA A1 / B1“, „A3 / B3“, „A3 / B4“ ar „A5 / B5“ – universalios alyvos, tinkamos lengvųjų automobilių benzininiams ir dyzeliniams varikliams;
  2. Universalios, tinkamos lengvųjų automobilių benzininiams ir dyzeliniams varikliams, žymimos raide ir skaičiumi: „ACEA C1“, „C2“, „C3“ ar „C4“ – varikliams su specifinėmis dujų šalinimo sistemomis.
  3. Tinkamos sunkiojo komercinio transporto dyzeliniams varikliams, žymimos raide ir skaičiumi: „ACEA E4“, „E6“, „E7“ ar „E9“.

Viena alyva gali turėti ir kelių grupių žymėjimus, tarkim, „ACEA E7 ir A3/B3“ ar „ACEA A3/B4 ir C3“. „ACEA“ klasifikacijoje ne visada didesnis skaičius rodo aukštesnę alyvos kokybę, o renkantis alyvą, reikia vadovautis variklio gamintojo rekomendacijomis.

Į kitus užrašus ant alyvos bakelio, kurie pasakoja apie nepakartojamą variklio apsaugą visais metų laikais, galima nekreipti dėmesio :)

ALYVOS TIPAI: SINTETINĖ, PUSIAU SINTETINĖ, MINERALINĖ

Pavadinimas "pusiau sintetinė alyva" - tai neteisingas vertimas iš angliško "semi-synthetic". Semi-synthetic alyva neturi nieko bendro su sintetine alyva. "Semi-synthetic" reiškia "mineralinė alyva, savo savybėmis artima sintetinei".

Pilnai sintetinės alyvos yra geresnės už mineralines, nes jų savybės variklyje blogėja lėčiau nei mineralinių. Tačiau jei mineralinė alyva atitinka automobilio gamintojo nurodytus reikalavimus ir yra žymiai pigesnė už sintetinę tada geriau pirkti mineralinę ir dažniau keisti.

Siekiant patikimo variklio darbo, renkantis alyvą, visada reikia vadovautis variklio gamintojo rekomendacijomis.